Europos Komisija kiaulininkystės sektoriui žada skubią pagalbą

Lietuvoje užauginta kiauliena apsirūpiname vos 50 proc. Europos Sąjungos (ES) rinkoje atsiradus kiaulienos pertekliui, jos per daug ir Lietuvos rinkoje, todėl kaina nukrito žemiau savikainos. Ši krizė atsirado Kinijai atgaivinus, anksčiau nei prognozuota, savo kiaulininkystės sektorių po afrikinio kiaulių maro sukeltos krizės ir užtrenkus duris didžiausioms ES kiaulienos eksportuotojoms – Vokietijai bei Ispanijai. Kiaulių supirkimo kainoms kas mėnesį krentant žemyn, už gyvo svorio kilogramą jau mokama tik 67-80 ct. Užauginti 110–115 kg sveriančią kiaulę kainuoja apie 130–140 Eur, o gaunama už ją vos 80–90 Eur, todėl kiaulininkystės ūkių grynasis nuostolis siekia 50 Eur nuo kiekvienos parduotos kiaulės.

Grįžęs iš spalio 11–12 dienomis Liuksemburge vykusios Europos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos (ŽŪŽT) šią situaciją šiandien komentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis NAVICKAS:

„Situacija Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje iš tiesų bloga ir toliau sunkėja. Tai – ES lygio problema. Europos Komisija (EK) atidžiai stebi situaciją kiaulininkystės

sektoriuje ir žada taikyti rinkos reguliavimo priemones, jeigu jų prireiks. Ši pozicija išsakyta ir ŽŪŽT, šalims narėms atkreipus EK dėmesį į blogėjančią situaciją ES kiaulienos sektoriuje.

Žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis pripažino, kad situacija kiaulienos sektoriuje tikrai sunki. Palyginti su praėjusiais metais, pabrango pašariniai grūdai, energetiniai ištekliai, o kiaulių supirkimo kainos nukrito. Kiaulienos paklausai vidaus rinkoje neigiamą įtaką padarė ne tik COVID-19 pandemija – niekur nedingo ir afrikinis kiaulių maras.

Dėl eksporto į trečiąsias šalis apribojimų ir kitų neigiamų veiksnių ES vidaus rinkoje yra atsiradęs kiaulienos perteklius.

Komisaras patikino, kad EK svarsto, kaip būtų galima palengvinti situaciją. Toliau deramasi su Kinija dėl rinkos atvėrimo. Pasak J. Vojciechovskio, viena iš pagrindinių kliūčių aktyvuoti rinkos reguliavimo priemones – didelis finansų poreikis.

Aš taryboje sakiau, kad stabilumui užtikrinti nebeužteks tik rinkos stebėjimo – reikės imtis ir veiksmų. Sektoriui būtina išskirtinė finansinė parama bei privataus kiaulienos sektoriaus saugojimo priemonės aktyvavimas.

Nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu situacija Lietuvoje ir ES pradėtų gerėti, o kiaulienos kainų krizė baigtųsi. Reikalingi sprendimai ES lygiu. Skubiai turi būti sprendžiamos kiaulienos pertekliaus vidaus rinkoje suvaldymo, gamintojų patiriamų nuostolių atlyginimo bei tarptautinės prekybos trukdžių šalinimo ir kitos problemos.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) stebimi statistikos duomenys taip pat rodo blogėjančias kainų prognozes. Per savaitę (nuo 38 iki 39 savaitės) kiaulių skerdenų supirkimo kaina Lietuvoje sumažėjo 5,3 proc. Palyginus 2021 m. 39 savaitės supirkimo kainas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per metus jos sumažėjo 11,4 proc. (ES – beveik 5,7 proc.). Akivaizdu, kad nemažai šalies kiaulių augintojų šiuos metus baigs nuostolingai.

Yra ir kita medalio pusė. Kiaulininkystės sektoriui visoje Europoje išgyvenant krizę, vis garsiau keliamas klausimas – kodėl šis sektorius sulaukia tokio didelio dėmesio ir vis dar yra remiamas tiek mūsų valstybės, tiek ES lėšomis, nors kiauliena nėra tvarios ir sveikos mitybos prioritetas.

Atsakymas nėra toks paprastas. Vis dar esame viena iš daugiausia kiaulienos (apie 50 kg žmogui per metus) suvartojančių šalių Europoje, o maitinimosi įpročių kaita – lėtas procesas. Net ir labiau išpuoselėtą maisto kultūrą turinčiose šalyse mėsos suvartojimas mažėja tik palengva. Nors dauguma šalių pritaria, kad mėsą reikia keisti į alternatyvas, pagamintas iš augalinių baltymų, greito sprendimo niekas nesiūlo.

Planuodami paramą maisto gamybai, taip pat vertinsime poreikį investuoti į augalinių baltymų gamybos būdus, tačiau parama kiaulininkystei dar kurį laiką išliks.“

Kęstučio NAVICKO asmeninė nuotrauka